Home / Ilm (page 44)

Ilm

LAJOMAK

lachomak

LAJOMAK (Angulus infectiosus), bemorii siroyatii luobparda va pusti kunji dahon. L. hangomi norasoii vitamini V2 dar organizm, amrozi milki dandonho, bisyor istemol kardani khurokhoi tursh va tundu tez, farovon judo shudani obi dahon, nigohubin nakardan ba tozagii dahon inkishof meyobad.Streptokokkho yo zanburughoi mikroskopii pustu luobpardaho sababi L. megardand. Beshtar kudakon …

Mufassal »

LEYKODISTROFIYA

leykodistrifiya

LEYKODISTROFIYA (az leyko… va trophe – tagziya), yak guruhi bemorihoi irsii silsilai asab, ki dar asnoi on moddai safedi magzi sar zarar mebinad. Ba L. leykodistrofiyai SHolts – Grinfild, leykodistrofiyai Peliseus – Mertsbekher, bemorii Aleksander va g. mansuband. Alomathoi avvalini bemori dar sinni shirkhoragi, kudaki yo navrasi padid meoyand. Ikhtiloli …

Mufassal »

LEYKONIHIYA

leykopnikhiya

LEYKONIHIYA (Leuconychia), yak nav illati nokhun. Dar mavridi L. dar rui nokhun dog yo rakhhoi safed paydo shuda, zeri onho (bayni qabathoi nokhun)-ro hubobchahoi nihoyat khurdi havo faro megirand. L. modarzodi va gayrimodarzodi meshavad. Sababi paydoishi L. aniq malum nest. On metavonad dar natijai osebi andaki nokhun niz ba vujud …

Mufassal »

LEYKODERMA

leykoderma

LEYKODERMA (Leucoderma; az lekyko… va derma), safedpusti, khalal yoftani rangi pust binobar dar on kam yo tamoman nest shudani pigmenti melanin. Dar mavridi L. dar pust paysa (dog)-hoi andozaashon gunogun ba vujud meoyand (rangi onho nisbat ba rangi pusti solim safedcha ast). Sababi L. bemorihoi iltihobii pust, ikhtiloli asab, khalal …

Mufassal »

LEYKOZ

leykoz

LEYKOZ (Lucosis; az yun. leukos – safed), leykemiya, safedkhuni, omosi uzvhoi khunofar. Oid ba L. avvalin marotiba olimi nemis R. Virkhov (1845) malumot dodaast. L. shadid va muzmin meshavad. L-hoi shadid va muzmin vobasta ba on ki omos az kadom hujayraho iborat ast, namudhoi gunogun dorand. Dar mavridi L.-i shadid …

Mufassal »

LEGIONELLYOZ

legionelyoz

LEGIONELLYOZ, bemorii legionerho, bemorii shadidi siroyati, ki mikroorganizmhoi gunogun az jinsi Legionella ba vujud meorand. Namoyandai mamuli on L. pneumophila meboshad. Namudhoi digari legionellaho, ki bemorihoi gunoguni azoi nafaskashiro paydo mekunand, zeri nomi umumii «legionellyozho» muttahid gashtaand. Angezandai L. s-hoi 70-umi a. 20 oshkor shudaast. S. 1976 L. dar Filadelfiya …

Mufassal »

LEYKOPENIYA

leykopeniya

LEYKOPENIYA (Leucopenia; az leyko… va penia – kami), dar tarkibi khun kam shudani leykositho (kamtar az 4000 dar 1 mkl, yo 4,0 kh 109/l). L. hangomi bemorii domana, brutsellyoz, gripp, poliomielit, gepatiti virusi, sirrozi jigar, varaja, leyshmanioz, kamkhuni, inchunin hangomi tasiri afkanishoti ionnok ba mushohida merasad. L. dar natijai istemoli …

Mufassal »

LEYKOPLAKIYA

leykoplakiya

LEYKOPLAKIYA (Leucoplakia; az leyko… va plakion – lavha), yak nav osebi luobpardaho, ki hangomi on epiteliya shakh meshavad. L. beshtar dar luobpardai javfi dahon, mahbal, peshobdon, gardanai bachadon va azoi tanosul ba vujud meoyad. Dar mavridi L. dar luobparda doghoi suftai pahn, ki rangi safedi khokistari dorand, ba vujud meoyand; …

Mufassal »

LEYKOSITOZ

leykositoz

LEYKOSITOZ (Leucocytosis), dar tarkibi khun afzudani miqdori leyoksitho (ziyoda az 10000 dar 1 mkl, yo 10,0 kh 109/l). Dar natijai taqviyat yoftani leyoksitopoez yo boztaqsimi leykositho dar organizm ba vujud meoyad. L. fiziologi va patologi meshavad. Ba L.-i fiziologi leykositozhoi gizoi (badi istemoli gizo), miogeni (badi kori jismoni), leykositozi homilagon …

Mufassal »

LEYKOENSEFALIT

leykoensefalit

LEYKOENSEFALIT (Leucoencephalitis; az leyko… va enkephalos – magzi sar), ensefaliti paydoishash virusi, ki dar mavridi on moddai safedi mayna zarar meyobad. Beshtar dar kudakoni az 4 to 16-sola duchor meoyad. Nishonai nisbatan barmahali L. ikhtiloli ruhi ast. Minbad tadrijan kamaqli (demensiya), giperkinezho (harakathoi gayriikhtiyori) va nojurihoi vegetativi ba vuqu mepayvandand. …

Mufassal »