Home / Ilm / KOSAI SAR

KOSAI SAR

kosai-sarKOSAI SAR (Cranium), jumjuma, kaduft, kosakhonai sar, skeleti sari hayvonoti muhrador va odam. K. s. az 2 qism – maynavi va chehravi iborat ast.
K. s.-i odam az 6 ustukhoni suftai khamida tarkib yoftaast: ustukhonhoi peshoni va pushti gardan (ustukhonhoi toq), ustukhonhoi farqi sar va chakka (ustukhonhoi juft), ustukhonhoi fonashakl va turshakl. Ustukhonho ba hamdigar tavassuti darz payvast shudaand. Qismi boloi kosai magzi sarro sarpush va qismi poyoni onro asosi K. s. menomand. Asosi K. s. az 2 sath – beruni va daruni iborat ast. Sathi daruni chuqurchahoi pesh, mobayn va aqib dorad, ki dar onho qismhoi gunoguni magzi sar joy giriftaand. Az kanalu surokhihoi sershumori asosi K. s. asab va raghoi khungard meguzarand. Qismi chehravii K. s. az 14 ustukhoni nisbatan khurd (ustukhoni zeri zabon niz mansubi onhost) iborat meboshad. Joghoi bolo va poyon ustukhonhoi nisbatan kaloni qismi chehravii K. s. hisob meshavand. Dar ustukhoni chakka azoi somea joy giriftaast. Ustukhonhoi rukhsora, bini, ashk, kom va tagoyakhoi poyoni bini devorai kosai chashm, javfi bini va komi sakhtro ba vujud meorand. K. s.-i zanho hajman khurd meboshad.
Omuzishi tagyiryobii andoza va shakli K. s., inchunin ustukhonhoi alohidai on baroi antropologiya ahamiyati kalon dorad. Natijahoi tadqiqi antropologii K. s.-i odamoni qadimi in yo on mavze, dar qatori malumoti arkheologi, tarikhi, lingvisti, etnografi va antropologii odamoni muosir hangomi halli masalahoi etnografii khalqho istifoda meshavand.
Ba bemorihoi K. s. osteomielit, omosho, churrahoi modarzodi va g. mansuband. Latkhurii kosakhonayu magzi sar niz az guruhi bemorihoi K. s. meboshand. Darajai zararyobii ustukhonho (pachaq shudan, shikastani yak yo chand ustukhon, shikastani asosi K. s. va g.) ba quvvai tasir vobasta ast. Zarbu lati pushidai jumjumayu mayna boisi az hush raftan, dardi sar, dilbehuzuri, qay va g. megardad. Dar holathoi vaznin ikhtiloli ruhiya, nafaskashi, gardishi khun va g. ba vujud meoyad. Baroi muolijai bemoriho va zarbu lati K. s. az doruhoi gunogun va jarrohi istifoda mekunand.
Ad.: Bunak V. V., CHerep cheloveka i stadii ego formirovaniya u iskopaemikh lyudey i sovremennikh ras, M., 1959; Roginskiy YA. YA., Levin M. G., Antropologiya, M., 1963; Abdurahmonov F. A., Anatomiyai odam, j. 1 – 2, D., 1995 va 1998.
KL
Rasmi 1. Kosai sar; namud az pesh: 1 – ustukhoni peshoni; 2 – dungii peshoni; 3 – baynabru; 4 – kamoni boloi abru; 5 – chuqurchai chakka; 6 – surokhi boloi chashmkhona; 7 – qismi chashmkhonavii ustukhoni peshoni; 8 – darzi ustukhonhoi fonashaklu rukhsora; 9 – ustukhoni rukhsora; 10 – surokhi murudshakl; 11 – surokhi zeri chashmkhona; 12 – ustukhoni jogi bolo; 13 – darzi baynifarqi; 14 – jogi poyon; 15 – surokhi manah; 16 – darzi rukhsorayu jogi bolo; 17 – ustukhoni rukhsora; 18 – rogi poyoni chashmkhona; 19 – jui bosira; 20 – rogi boloi chashmkhona; 21 – shokhai jabinii ustukhoni rukhsora; 22 – rakhi chakka; 23 – darzi iklili; 24 – darzi ustukhoni biniyu jogi bolo; 25 – ustukhoni bini; 26 – darzi peshonivu bini.
Rasmi 2. Kosai sar; namud az pahlu: 1 – ustukhoni peshoni; 2 – boli kaloni ustukhoni fonashakl; 3 – ustukhoni bini; 4 – ustukhoni ashk; 5 – ustukhoni rukhsora; 6 – ustukhoni jogi bolo; 7 – jogi poyon; 8 – surokhi beruni somea; 9 – shokhai pistonakshakl; 10 – qismi pulakchavi; 11 – ustukhoni pasi gardan; 12 – ustukhoni farqi sar.

Инчунин кобед

afandi

LATIFAHO

TUYONA OYAD… SHakhse ba dustash uzr ovard:j – Bubakhsh, man ba tuyat rafta nametavonam. Vay …