Home / Ilm / BOZDORi

BOZDORi

vozderjaniyeBOZDORi (Inhibitio, suppressio), tasakkun, faoliyati asab, ki hayajonro sust yo peshgiri mekunad. B.-ro s. 1862 fiziologi rus I. M. Sechenov kashf namudaast. Vobasta ba joi paydoish B. du khel meshavad – kanori (dar mushakho yo unsurhoi gaduddor) va markazi (dar doirai sistemai markazii asab). B. ba tavassuti moddahoi makhsusi khimiyavi, ki nugi torhoi asab judo mekunad, ba vujud meoyad (onhoro nugi torhoi asab judo mekunad). Mediatorho bo molekulahoi membranahoi hujayrai asab tasir namuda, haddi hayajonpazirii onhoro past yo hayajoni barkhestaro «khomush» mesozand.
Mekhanizmi B. hanuz purra omukhta nashudaast, vale ahamiyati on dar tanzimi funksiyahoi gunoguni fiziologii organzim malum meboshad. Mas., B.-i afferenti hayajoni unsurhoero, ki aksi yakdigar faoliyat dorand, sust mekunad va boisi amali mutobiqi onho megardad. Az jumla hayajone, ki dar unsurhoi asab paydo meshavad, faqat mushakhoro tahrik namuda, boisi B.-i mushakhoi ba ham zid (mas, mushakhoi qatkunanda va rostkunandai bugumho) meshavad. B.-i bozgardanda, ki tavassuti torhoi bozgardandai asabi neyronhoi efferenti va oriyati ba vujud meoyad, baroi ustuvor namudani darajai hayajoni in yo on guruhi neyronho musoidat mekunad. B. ba misli hayajon metavonad dar asosi reflekshoi sharti niz paydo shavad (nig. Faoliyati olii asab). Fiziologi rus I.P. Pavlov faoliyati reflekshoi shartiro omukhta, du navi B. – beruni (gayrisharti) va dokhili (sharti)-ro judo kard. Pavlov B.-i muhofizatiro, ki sistemai asabro az angezishi barziyod yo khastagi muhofizat mekunad, shakli asosii bozdori gumon mekard. Faoliyati muhofizatiyu mutobiqgardonii B. baroi tib ahamiyati kalon doshta, ba sharofati on komyobihoi nazarras ba dast ovarda shudand. Az jumla, tatbiqi doruhoi khobovar va taskinbakhsh hangomi muolijai shoki sadamavi va baze namudhoi nevroz halli kheshro paydo kard.

Инчунин кобед

afandi

LATIFAHO

TUYONA OYAD… SHakhse ba dustash uzr ovard:j – Bubakhsh, man ba tuyat rafta nametavonam. Vay …